Alytaus apskritis
Alytaus rajonas
Atsiliepimai
Lietuva

ALYTUS

Gyventojai (tūkst.) - 77.2
Bendras plotis (tūkst. ha) - 3.3
Užstatyti plotai - 1.1
Pramonė, transportas - 0.2
Žemdirbystės plotai - 0.3
Žalieji plotai - 1.1
Vandenys - 0.1
Kitos paskirties plotai - 0.5

Įsikūręs Lietuvos pietinėje dalyje. Alytus - Dzūkijos ekonominis ir kultūrinis centras, šeštas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas.

Keliai ir transportas. Pro Alytų eina plentai Kaunas-Gardinas ir Vilnius-Lazdijai. Iš Alytaus į Kazlų Rūdą nutiestas geležinkelis.

Bankai. Mieste veikia devynių bankų skyriai, filialai, atstovybės.

Pramonė. Alytus - vienas iš svarbiausių Lietuvos pramonės centrų. Didžiausios įmonės - akcinės bendrovės "Snaigė", "Alytaus tekstilė", "Alytaus chemija", "Alita". Įregistruota apie 2 tūkst. privačių bendrovių, kurių dauguma prekiauja.

Alytus

Turizmas ir sportas. Plėtojamas pažintinis turizmas. Ekskursijas po miestą organizuoja kultūros centras "Skrydis", turizmo paslaugas teikia R.Ambroževičiaus individuali įmonė "Autorovis".

Daug svarbių varžybų, tarp jų ir tarptautinių, vyksta Alytaus sporto rūmuose, populiarūs renginiai organizuojami Alytaus aeroklube, kur galima pasimokyti sklandyti ir skraidyti, taip pat maloniai praleisti laiką naudojantis daugeliu kitų Aeroklubo teikiamų paslaugų.

Lankytinos vietos. Alytuje yra išlikę du senojo miesto centrai su aikštėmis ir netoliese stovinčiomis dviem klasicistinio stiliaus bažnyčiomis (XIX-XX a.).

Iš naujų pastatų išsiskiria miesto Rotušė su aukštu bokštu - savivaldybės rūmai, - pradėjusi formuoti naują miesto centrą, taip pat Sporto rūmai, Teatro rūmai. Su turininga miesto ir apylinkių istorija ir dar visai netolima praeitimi supažindina Kraštotyros muziejus.

Laisvalaikį praleisti alytiškiai mėgsta Alytaus šilelyje, miesto sode.

Alytaus istorinis draustinis saugo istorijos bei archeologijos paminklus ir jų aplinką (piliakalnį ir Alytaus senovinę gyvenvietę).

Kraštovaizdis. Alytus įsikūręs abipus Nemuno. Trečdalį miesto teritorijos užima žalieji plotai.

Istorijos apžvalga. Pirmą kartą oficialiai paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. XVI šimtmetyje Liublino unija, Valakų ir Tyzenhauzo reformos, Lietuvos statutai keitė Alytaus gyvenimą. 1581 m. Alytus gavo Magdeburgo teises ir herbą: baltą rožę raudoname lauke.

1589 m. Alytus tapo ekonomijos centru. Siame amžiuje pastatyta rotušė, jau buvo turgaus aikštė su prekybininkų ir amatininkų sodybomis, bažnyčia, cerkve. XVII a. Alytų vargino Lietuvos ir Lenkijos Respublikos karai su Švedija ir Rusija. Šimtmečio pradžioje įvykę keli dideli gaisrai stabdė miesto plėtrą. Amžiaus pabaigoje Alytus atsigavo, padaugėjo amatininkų, pagyvėjo prekyba. Tačiau amžiaus pabaigoje per Šiaurės karus nukentėjęs miestas vėl sunyko.

Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Alytus buvo perskirtas pusiau. Rytinė miesto dalis atiteko Rusijai, vakarinė - Prūsijai. Tik laimėjusi kovą prieš Napoleono armiją, Rusija užėmė visą Alytų, bet administracinių skirtumų išliko iki pat 1863 m.

Nuo 1890 m. Alytus tapo Rusijos imperijos trečios klasės pasienio tvirtove, kurioje turėjo būti 4 fortai, sujungti radialine žiedine sistema. Forto statybos darbai skatino miesto augimą. Po didelių 1909 ir 1911 m. gaisrų miestas buvo atstatytas dviaukščiais plytiniais namais, būdingais Rusijos periferijos miesteliams. Po Pirmojo pasaulinio karo Alytuje padaugėjo gyventojų, susikūrė apie 30 pramonės įmonių ir dirbtuvių, daug smulkių prekybos įstaigų.

Nepriklausomybės metais miestas ne tik augo, bet ir gražėjo. Natūralus pušynas miesto centre buvo pertvarkytas į parką, kurį puošė fontanai ir 1936 m. pastatyti Šaulių namai. Pažymėdami dešimtąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, alytiškiai ant aukšto pjedestalo pastatė Laisvės angelo skulptūrą žuvusiems už Lietuvos laisvę.

1929 m. buvo įkurtas "Ūkmaš" fabrikas, vėliau išaugęs į mašinų gamyklą, 1935 m. - terpentino ir kanifolijos gamykla (vėliau - chemijos gamykla).

Nuo 1919 m. Alytuje veikė valstybinė gimnazija - svarbus Dzūkijos kultūros centras. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta daugiau kaip 60 % Alytaus pastatų ir tiltas per Nemuną. Spartus miesto ir gyventojų skaičiaus augimas prasidėjo 1963 m., kai buvo pradėtas įgyvendinti planas padaryti Alytų Pietų Lietuvos regiono centru. Per 25 metus mieste buvo pastatyta 17 didelių pramonės įmonių, iš jų Alytaus šaldytuvų gamykla, Alytaus vyno ir šampano kombinatas, medvilnės kombinatas, namų statybos kombinatas, gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, duonos ir pieno kombinatai, siuvimo fabrikas, grūdų produktų kombinatas. Sios įmonės, virtusios akcinėmis bendrovėmis, veikia ir dabar.

1976 m. Alytus buvo pripažintas respublikinio pavaldumo miestu.